ŠIRVINTA

Upė šaltuonėlė –
Mano Širvinta
Rudenio lapelių
Mirga priberta…

Kabo liepos medy
Mėnuo pilnatis,
Tylųjį namelį
Saugo per naktis…

Mano ten vaikystė
Kaip gėlė trapi
Dūdeles žilvyčio
Suko paupy…

Žvaigždės ten byrėjo
Vasaros naktim,
Ten vanduo žiūrėjo
Tamsžalėm akim…

Kur gi ta upelė –
Mano Širvinta?
Kur baltų takelių
Žemė suminta?

1943.

Nėris, Salomėja. Prie didelio kelio: Eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s