STEPĖS

 

Man vaidenas šviesios tavo akys
Ir plaukai už varno juodesni…
Vėtrų vėliavos po stepę plakas.
Gūžias krūmai pakelėm kresni.

Lygumos nepjautom viksvom šiuža,
Nepaslėps nuo viesulų manęs.
Stepių viesulai per naktį ūžaus,
Saldins kraują, šaižiai glamonės.

Ir matysiu tik bežvaigždį dangų, –
Juodą juodvarnį viršum savęs. . .
Apie seserį ir draugą brangų
Vėtra savo liūdną dainą tęs.

Mėgau Grygą ir Čiurlionį mėgau…
Kaip nemėgti viesulų dainos?
Girdžiu traukinį skubiai prabėgant. ..
O negreit, negreitai dar dienos.

Man vaidenas ašarotos žvakės…
Garvežys ir vėl nušvilps laukais.
Stepių akys – tavo pilkos akys.
Stepių vėtra mėlynais plaukais.

Ufa, 1942.I.2.

Nėris, Salomėja. Prie didelio kelio: Eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s