UŽ GYVYBĘ TU BRANGESNĖ

Rieda traukinys gyvatė, –
Lik sveika, Lietuva!
Pamatysim, ko nematę;
Būsim, kur nebuvę.

Palšos miglos raistuos guli,
Žalią slėnį juosia.
Kas mums pavaduos motulę,
Kas mums pavaduos ją?

Skrendame per tylų šilą
Tuo keliu plačiuoju.
Iš pušyno saulė kyla,
Mus šiltai bučiuoja.

Ežeras skaidrus. Dugnu jo
Akmenėliai rieda.
Lanko bitė raudonųjų
Dobilėlių žiedą.

Ir skambus dangaus varpelis
Mažas vieversėlis, –
Ir šnekus sriaunus upelis,
Ir jo baltas smėlis,-

Ir tas beržas palei kelią,
Ir pušis paniurus, –
Dūzgianti maža bitelė, –
Žalio javo jūros, –

Ir tos pilkos kaimo pirkios,
Soduose sutūpę, –
Ir iš ilgesio pravirkęs
Gluosnis palei upę, –

Šviesūs miestai ir miesteliai,
Gatvės įprastinės…
Kaip šilta gūžta paukšteliui –
Židinys gimtinis.

Ir tas oras toksai lengvas…
Ir daina krūtinėj.
Baltijos plieninės bangos…
Juk tai tu – Tėvynė!

Už gyvybę tu brangesnė,
Širdyje kur plaka.
Tas tegali pasigesti,
Kas tavęs neteko.

1943.

Nėris, Salomėja. Prie didelio kelio: Eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s